Lapkričio 18 d. mūsų centro mažieji lankytojai buvo nukeliavę į Marsą…Aišku, kol kas su raketa skraidyti neišmokom ir ne į tikrą Marsą skraidėm, o svečiavomės UAB „Mars Lietuva“. Mus pasitiko gražiai besišypsanti marsietė Viktorija. Ji palydėjo mus į konferencijų salę, kur buvo paruoštos saldžios vaišės. Pasistiprinę vaikai dalyvavo smagioje viktorinoje, kurios metu susipažino su įstaigos veikla. Viktorija žaismingai uždavinėjo įvairius klausimus, į kuriuos teisingai atsakius, mažieji turėjo galimybę užsidirbti saldų prizą. Įdomu buvo sužinoti, jog organizacijos pavadinimas kilo įkūrėjo F. Marso garbei, ateinančiais metais ši organizacija švęs 100-ąjį gimtadienį, o populiariausias kačių ėdalas Lietuvoje – „Wiskas“ .
Pasipuošę baltais chalatais ir žaliais šalmais pradėjome kelionę po gamybos skyrių. Kiekvienas gavęs atskirą padėkliuką galėjo asmeniškai testuoti kačių ėdalą ir nustatyti, kokio amžiaus, kokio dydžio kačiukui jis skirtas. Galima buvo ir ragauti, bet drąsuolių neatsirado… Išsirinkę gražiausią pakuotę, pasipuošę ryškiais ausų kištukais ir lydimi trijų gamybos cecho darbuotojų keliavome apžiūrėti gaminimo proceso. Žingsnelis po žingsnelio išsiaiškinome, kaip paruošiamas kačių ėdalas. Mūsų neišgąsdino nei triukšmas, nei kvapas ir greitai besisukantys konvejeriai.
Esame labai dėkingi visiems „Mars“ darbuotojams už nuostabų priėmimą: kelionė buvo kupina neišdildomų įspūdžių ir gerų emocijų, visur lydėjo besišypsantys veidai. Šių žmonių dėka iš tiesų jautėmės laukiami ir saugūs. Grįždami ragavome skanias marsiečių lauktuves ir dalijomės įspūdingos kelionės įspūdžiais.

Š. m. spalio 28 d. keturi mūsų centro atstovai (vyr.socialinė darbuotoja Vilma Bružienė, socialinė darbuotoja Živilė Jurgutienė ir du lankytojai: Vilma ir Audrius) vyko į Žemaitijos regiono socialinių įstaigų neįgalių lankytojų susitikimą, kuris vyko mieste netoli Dubysos upės – Raseiniuose. Susitikimą organizavo VšĮ Protiškai neįgalaus jaunimo dienos užimtumo centras, kur ir susirinko svečiai ne tik iš mūsų centro, bet ir iš Kretingos, Priekulės, Šilutės. Pačiame Raseinių centre visi sustojo įsiamžinti prie miesto simbolio – skulptūros „Žemaitis“. Neįgalieji ir juos lydintys socialiniai darbuotojai aplankė Raseinių krašto istorijos muziejų, dalyvavo bendrame užsiėmime. Kiekvieno centro atstovai batikos būdu kūrė piešinį – palinkėjimą Raseinių miestui, po to visi darbai bus sujungti į vieną bendrą paveikslą. Įstaigų vadovai tuo metu lankėsi VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos centre, taip pat jiems buvo organizuota ekskursija į Šiluvą, taip vadinamą Lietuvos Lurdą. Artumo ir šeimyniškumo įspūdį sukūrė pietūs piligrimų namuose. Prie bendro krikščioniško stalo pakvietė šių namų gyventojai. Vienuolės noriai palydėjo į Šiluvos muziejų, kur pasakojo apie šventos vietos įkūrimą. Malonų įspūdį paliko Šiluvos bažnyčia, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika. Ligonių koplyčioje kiekvienas turėjo galimybę sukalbėti maldą už sergančius artimuosius, bendruomenės narius. Išvyka į Raseinių kraštą buvo prasminga, ne tik profesine prasme, bet ir krikščioniškąja, žmogiškąja. Tai tarsi mažytė kelionė į save…

[Įjungti skaidrių rodymą]

 

2010 m. spalio 22 – 23 d. Klaipėdos universitetas pakvietė dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje  “Refleksyvioji praktika socialinio darbo studijose ir profesinėje veikloje”, siekiant atskleisti itin aktualų socialinių darbuotojų darbinėje veikloje klausimą – supervizijos esmę ir galimybes.

Dviejų dienų renginyje išklausyta Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto,Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto  mokslinių bendradarbių pranešimai, kurių metu buvo akcentuojamas supervizijos praktinis aktualumas. Svečias iš Vokietijos prof.  V.Weigand  pasidalino savo šalies patirtimi, apibrėždamas supervizijos plėtotės gaires Lietuvoje.

Renginyje dalyvavo Klaipėdos regiono socialines paslaugas teikiančios organizacijos, jų tarpe ir Gargždų socialinių paslaugų centras. Klaipėdos Universiteto didžiosios aulos antrojo aukšto fojė konferencijos dalyviams Gargždų socialinių paslaugų centras stendiniame pranešime išradingai pristatė  teikiamų socialinių paslaugų įvairovę. Visi dalyviai galėjo pasidžiaugti ne tik rudeniniu centro stendu, bet lankytojų darbelių paroda – muge, užduoti jiems rūpimus klausimus, pasitarti dėl galimos savanorystės, praktikos atlikimo. Pristatymo metu fojė tvyrojo draugiškumo ir susižavėjimo vieni kitais atmosfera. Skirtingų įstaigų atstovai dalinosi darbine patirtimi, džiaugėsi savo ir kolegų pasiekimais.

Tariant konferencijos uždarymo žodį  prof. E. Acienė negailėjo gražių žodžių socialinio darbo praktikams bei ragino bendradarbiauti plėtojant superviziją socialiniame darbe.

[Įjungti skaidrių rodymą]

 

Naujausia statistika byloja, kad smurtą šeimoje patiria kas antra moteris. Šiai opiai visuomenės problemai neabejingi daugelio sričių specialistai. Tai liudija šių metų spalio 22 d. Gargždų socialinių paslaugų centre vykusi apvalaus stalo diskusija „Smurtas privačioje erdvėje“. Diskusijos iniciatorės – Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro valdybos pirmininkė Snieguolė Benikienė ir projektų koordinatorė Marija Juškienė. Šiemet Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras vykdo projektą „Stabdykime smurto ratą – 3“, finansuojamą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Be Gargždų socialinių paslaugų centro specialisčių diskusijoje dalyvavo ir Klaipėdos r. savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja L. Liutikienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja A. Tamolienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Gumuliauskienė ir vyr. specialistė J. Jankauskienė, Švietimo skyriaus vyr. specialistė G. Jurevičienė, tarybos narė, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė V. Jasmontaitė,  Klaipėdos r. seniūnijų socialinės darbuotojos bei Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus, Prevencijos poskyrio vyr. specialistė D. Pipirienė.

Diskusijos pradžioje buvo pristatytos Gargždų socialinių paslaugų centre teikiamos paslaugos. Pasidalinta patirtimi apie smurto šeimoje prevencijos vykdymą bei kompleksinės pagalbos šeiminio smurto aukoms Krizių centre teikimą, kuri pradėta teikti nuo 2008 m.

Policijos atstovė apžvelgė smurto privačioje erdvėje padėtį Klaipėdos rajone, pateikdama iškvietimų ir pareiškimų dėl smurto šeimoje statistiką bei smurtautojams taikomą teisinę atsakomybę.

Daugiausia dėmesio skirta  Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projekto pristatymui ir aptarimui. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis neturinti atskiro įstatymo, kuris gintų asmenis nuo smurto privačioje erdvėje, t.y. smurtas šeimoje nėra traktuojamas kaip atskira nusikalstama veikla.

Šis projektas apibrėžia smurto sąvoką bei jo formas (fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą), apima smurto prevenciją (visuomenės švietimas ir informavimas, tyrimai, statistika), kompleksinės (socialinės, psichologinės, teisinės bei kitokios) pagalbos teikimą tiek smurto aukai, tiek smurtautojui bei apsaugą nuo smurto nukentėjusiems asmenims. Pastaroji sukėlė daugiausia klausimų ir diskusijų, nes įstatymo projekte apsaugą smurto aukai siūloma užtikrinti, taikant smurtautojui poveikio priemones – oficialų įspėjimą arba įsipareigojimą 14 dienų laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su nukentėjusiu asmeniu. Įstatyme numatoma, kad skirti įspėjimą ar liepti išsikelti – sprendžia teisėjas, kai smurtautojas yra pristatomas policijos pareigūnų. Besąlygiškas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos būtų skiriamas, jei kiltų reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei. Taip pat ši poveikio priemonė numatoma taikyti, jei  smurtaujama  prieš besilaukiančią moterį, senyvo amžiaus žmogų, neįgalųjį, globotinį.

Diskusijoje buvo svarstoma, kad pagaliau priėmus šį įstatymą, jo įgyvendinti gali pritrūkti tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių, jei įstatymo įgyvendinimui nebus numatytas papildomas finansavimas bei atsakingi specialistai. Taip pat įdomu, kaip visuomenė reaguos į radikalius pokyčius, sprendžiant smurto šeimoje problemą, nes daugelį metų ji buvo laikoma privačiu tos šeimos reikalu, o smurtą patiriančios moterys su vaikais priverstos bėgti iš savo namų ir ieškoti saugaus prieglobsčio.

Beje,  nuo lapkričio 25 dienos, kai minima tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena, pasaulyje startuoja 16 aktyvumo dienų prieš šią problemą.