Ankstyvą gegužės 4 d. rytą devyni mūsų centro lankytojai lydimi darbuotojų išriedėjo į Saulės miestą Šiaulius, kur prieš metus iš Gargždų išskrido „Muzikinė  paukštė“. Su nekantrumu laukėme susitikimo su neįgaliųjų muzikinės saviraiškos festivalio dalyviais, jaudinomės, kad puikiai pavyktų ilgai repetuoti pasirodymai. Nerimą išsklaidė šiltu žodžiu pasitikusi  Šiaulių miesto savivaldybės Dienos socialinės globos centro “Goda” vadovė Laima Klemienė. Be mūsų į festivalį „Muzikinė paukštė 2011“, skirtą Motinos dienai, dalyviai rinkosi iš Klaipėdos, Patvarių, Kretingos, Priekulės, Šilutės, Panevėžio, Žagarės miestų ir miestelių. Tai buvo socialinių paslaugų įstaigų, muzikos mokyklų lankytojai, iš viso 12 kolektyvų.  Festivalį atidarė “Godos” neįgaliųjų orkestras “Spalvų muzika”. Šis orkestras pernai puikiai pasirodė ir išskraidino “Muzikinę paukštę” iš Gargždų. Kaip ir praėjusiais metais „Spalvų orkestras“ sužavėjo savo atliekamais kūriniais, o nuotaikinga daina „Pinavija“ dar labiau „užvedė“ žiūrovus. Po puikių publikos sutikimų, drąsiau žengė į sceną ir mūsų atlikėjai. Jausmingas šokis „Pasaulis man – tai tu“ pakerėjo publiką, sulaukėme skambių plojimų, o dainą „Sparnuotosios supynės“ kartu su soliste Judita dainavo visi žiūrovai. Festivalio nugalėtojais tapo Panevėžio jaunuolių dienos centro muzikinė grupė „Mes“, tad kitais metais “Muzikinė paukštė” vyks Panevėžyje. Panevėžio atstovai sugrojo linksmą klumpakojį, o keistuolių teatro daina „Ten už girių toli“ nepaliko abejingo ne vieno. Šventę vainikavo daina skirta svetingam saulės miestui Šiauliams. Po šventinės programos dalyvių laukė vaišės, malonus bendravimas, ką tik vykusios šventės aptarimas. Kelionė atgal netruko prabėgti ir toliau netilo kalbos apie matytus pasirodymus. O prabėgus vasarai, su naujom jėgom ir energija ruošimės kitų metų šventei Panevėžyje.

[Įjungti skaidrių rodymą]

 

Įsivaizdavimas – vienas iš saviugdos metodų, leidžiančių vaikui tapti tuo, kuo tik panorės. Todėl pagautos smalsumo vaikų dienos centro vadovės nusprendė patikrinti ar lakia vaizduote pasižymi centrą lankantys vaikai, bei vaikų bibliotekos mažieji skaitytojai.

Vaikams išsidalinus į dvi komandas, juos aplankė vaizduotė. Balta baltutėlė su pilnu krepšeliu įvairiausių daiktų. Kol neprasidėjo įtemptas mūšis vaikai prasimankštino. Atėję po viena ir iš krepšelio ištraukę patinkantį daiktą turėjo papuošti vaizduotę ir papasakoti kur tas daiktas vaizduotę nukelia. Pasipuošus margom gėlėm popietės vedėja trumpam atsidūrė Havajuose ir kartu su tenykščiais sušoko pilvo šokį. Ant scenos užlipus kitam vaikui ir iš stebuklingo krepšio ištraukus nauja daiktą – peruką, vaizduotė pasinėrė į jūros gelmes ir tapusi undine šokinėjo per bangas…Vaikai noriai įsitraukė į linksmą žaidimą ir su kiekvienu daiktu vis aktyviau fantazavo.

Prasidėjus žūtbūtiniam mūšiui komandos sugalvojo pavadinimus vieni tapo „Fantaziukais“, o kiti „Vaizduotės riteriais“. Kiekvienas tūrėjo galimybę ne tik pafantazuoti, bet ir tapti kuo tikriausiu aktorium. Gavę kortelę, kurioje kas nors nupiešta, per kuo trumpesnį laiką komandos narys turėjo pavaizduoti, kad kiti atspėtų. Tad Gargždų vaikų bibliotekos salė virto zoologijos sodu po kurį vaikščiojo žirafa ir tigras. Labai nelengva užduotis kliuvo mažesniems šventės dalyviams, nes reikėjo vaizduoti akinius ar net kojines. Komandos kapitonai gavo atsakingą užduotį užrištom akim atspėti kokį daiktą laiko rankose. Buvo nuspręsta, kad abiejų komandų kapitonai pasižymi ekstrasensiškais sugebėjimais, nes suklydo tik po vieną kartą.

Pagauti azarto mažieji niekaip negalėjo sustoti fantazavę ir net nepastebėjo, kaip tyliai iš salės pranyko vaizduotė…

[Įjungti skaidrių rodymą]

 

Tre­čia­die­nį, ba­lan­džio 27 die­ną, Gargž­dų so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tre vy­ko At­ve­ly­kio šven­tė, taip pat va­di­na­ma Ma­žo­sio­mis Ve­ly­kė­lė­mis ar­ba Vai­kų Ve­ly­ko­mis. Sau­lu­tei glos­tant vei­de­lius ir bu­čiuo­jant no­sy­tes, be­si­sklei­džiant pir­mie­siems me­džių pum­pu­rams cen­tro kie­me­ly­je bu­vo ri­de­na­mi mar­gu­čiai, šur­mu­lia­vo bū­rys cen­tro lan­ky­to­jų, jų ar­ti­mų­jų bei dar­buo­to­jų, o svar­biau­sia – me­di­nė­mis klum­pė­mis kauk­šė­da­ma ir spal­vo­tų kiau­ši­nų bei sal­dai­nių krep­šiu ne­ši­na, strak­sin­čių kiš­ku­čių ly­di­ma pa­si­ro­dė Ve­ly­kų bo­bu­tė.

Vi­sų pir­ma su­si­rin­ku­sie­ji ga­vo po­pie­ri­nį pa­ka­bu­tį – mar­gu­tį, ku­rio spal­va reiš­kė pri­klau­sy­mą vie­nai ar ki­tai ko­man­dai. Iš vi­so bu­vo su­da­ry­tos trys ko­man­dos, tu­rė­ję at­lik­ti įvai­riau­sias už­duo­tis. Pir­mo­ji už­duo­tis – ko­man­dų pa­va­di­ni­mų rin­ki­mas, pra­ėjo la­bai grei­tai ir šau­niai. Ve­ly­kų šven­tei ar­ti­mus sa­vo ko­man­dų pa­va­di­ni­mus be­rink­da­mi su­si­rin­ku­sie­ji sma­giai juo­kė­si ir spin­du­lia­vo ge­rą nuo­tai­ką. Na, o vė­liau ko tik ne­bu­vo – Ve­ly­kė ir jos kiš­ku­čiai pra­mo­gų ir žai­di­mų tik­rai ne­pa­gai­lė­jo. Ir sim­bo­lius, ku­riais kiau­ši­nius anks­čiau žmo­nės gra­žin­da­vo, at­spė­ti siū­lė, ir bal­tą ba­lio­nė­lį kaip Ve­ly­kų mar­gu­tį pa­puoš­ti rei­kė­jo, gra­žiau­sią mar­gu­tį rink­ti ir jud­rias už­duo­tis at­lik­ti ko­man­dos sku­bė­jo… Var­žy­tis no­rin­čių tik­rai at­si­ra­do – net ir links­ma­jai bo­bu­tei il­gai ra­gin­ti ne­rei­kė­jo. Ypač šau­niai ma­žie­ji pa­si­ro­dė – ko­ne vi­sus se­no­vi­nius sim­bo­lius ir jų reikš­mę ži­no­jo. Ta­čiau ir ki­ti ne­nu­si­lei­do – iš vi­sų jė­gų sten­gė­si, o kam pras­čiau se­kė­si – ge­ro­sios dar­buo­to­jos į pa­gal­bą sku­bė­jo. Ve­ly­kų bo­bu­tė sko­lin­ga pa­stan­gas pa­ro­džiu­siems tik­rai ne­li­ko – dos­niai ska­nius sal­dai­nius ir dai­liau­sius mar­gu­čius kar­tu su kiš­ku­čiais da­li­no ir vi­sus sma­giai leis­ti lai­ką ska­ti­no. O vė­liau ir ska­niu py­ra­gu ir ki­to­mis vai­šė­mis ap­do­va­no­jo.

La­bai links­mai At­ve­ly­kį So­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tras pa­mi­nė­jo – šven­tės pa­bai­go­je nar­siau­sie­ji mar­gu­čių ri­de­ni­mo var­žy­bo­se run­gė­si ir sten­gė­si nu­ga­lė­ti – juk ko­kios Ve­ly­kos be svar­biau­sių šios šven­tės at­ri­bu­tų. Ti­kė­ki­mės, kad šau­nio­ji Ve­ly­kų bo­bu­tė ir ki­tais me­tais at­sku­bės į cen­trą – jos lau­kian­čių ten nie­ka­da ne­trūks­ta. O jei kar­tais ir pa­mirš­tų – ti­ki­me, jog pu­riau­o­de­giai kiš­ku­čiai jai šią ma­lo­nią pa­rei­gą pri­mins ir už ran­ky­tės at­ves, o gal ir ska­nių sal­dai­niu­kų į pin­tą krep­še­lį pri­kraus bei mar­gu­čių lauk­tu­vėms ne­pa­gai­lės. Tai­gi, lauk­si­me ki­tų Ma­žų­jų Ve­ly­kė­lių – to­kių pat šau­nių, to­kių pat nuo­tai­kin­gų ir be ga­lo links­mų. O be­lauk­da­mi kiau­ši­nius mar­gin­sim ir tre­ni­ruo­si­mės – kas ži­no, gal ki­tą kar­tą ir mū­sų mar­gu­tis pa­čiu stip­riau­siu ir pa­čiu gra­žiau­siu taps?

Ilona Vitkauskaitė

daugiau…

Klaipėdos rajono globėjai (rūpintojai) globojantys vaikus kviečiami į tradicinę globėjų šventę, skirtą paminėti Motinos dieną. Lauksime Jūsų 2011 metų gegužės 5 dieną 11 val. Gargždų kultūros centro salėje (Klaipėdos g. 15, Gargždai).

Šventės organizatoriai