Naujausia statistika byloja, kad smurtą šeimoje patiria kas antra moteris. Šiai opiai visuomenės problemai neabejingi daugelio sričių specialistai. Tai liudija šių metų spalio 22 d. Gargždų socialinių paslaugų centre vykusi apvalaus stalo diskusija „Smurtas privačioje erdvėje“. Diskusijos iniciatorės – Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro valdybos pirmininkė Snieguolė Benikienė ir projektų koordinatorė Marija Juškienė. Šiemet Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras vykdo projektą „Stabdykime smurto ratą – 3“, finansuojamą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Be Gargždų socialinių paslaugų centro specialisčių diskusijoje dalyvavo ir Klaipėdos r. savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja L. Liutikienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja A. Tamolienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Gumuliauskienė ir vyr. specialistė J. Jankauskienė, Švietimo skyriaus vyr. specialistė G. Jurevičienė, tarybos narė, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė V. Jasmontaitė,  Klaipėdos r. seniūnijų socialinės darbuotojos bei Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus, Prevencijos poskyrio vyr. specialistė D. Pipirienė.

Diskusijos pradžioje buvo pristatytos Gargždų socialinių paslaugų centre teikiamos paslaugos. Pasidalinta patirtimi apie smurto šeimoje prevencijos vykdymą bei kompleksinės pagalbos šeiminio smurto aukoms Krizių centre teikimą, kuri pradėta teikti nuo 2008 m.

Policijos atstovė apžvelgė smurto privačioje erdvėje padėtį Klaipėdos rajone, pateikdama iškvietimų ir pareiškimų dėl smurto šeimoje statistiką bei smurtautojams taikomą teisinę atsakomybę.

Daugiausia dėmesio skirta  Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projekto pristatymui ir aptarimui. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis neturinti atskiro įstatymo, kuris gintų asmenis nuo smurto privačioje erdvėje, t.y. smurtas šeimoje nėra traktuojamas kaip atskira nusikalstama veikla.

Šis projektas apibrėžia smurto sąvoką bei jo formas (fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą), apima smurto prevenciją (visuomenės švietimas ir informavimas, tyrimai, statistika), kompleksinės (socialinės, psichologinės, teisinės bei kitokios) pagalbos teikimą tiek smurto aukai, tiek smurtautojui bei apsaugą nuo smurto nukentėjusiems asmenims. Pastaroji sukėlė daugiausia klausimų ir diskusijų, nes įstatymo projekte apsaugą smurto aukai siūloma užtikrinti, taikant smurtautojui poveikio priemones – oficialų įspėjimą arba įsipareigojimą 14 dienų laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su nukentėjusiu asmeniu. Įstatyme numatoma, kad skirti įspėjimą ar liepti išsikelti – sprendžia teisėjas, kai smurtautojas yra pristatomas policijos pareigūnų. Besąlygiškas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos būtų skiriamas, jei kiltų reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei. Taip pat ši poveikio priemonė numatoma taikyti, jei  smurtaujama  prieš besilaukiančią moterį, senyvo amžiaus žmogų, neįgalųjį, globotinį.

Diskusijoje buvo svarstoma, kad pagaliau priėmus šį įstatymą, jo įgyvendinti gali pritrūkti tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių, jei įstatymo įgyvendinimui nebus numatytas papildomas finansavimas bei atsakingi specialistai. Taip pat įdomu, kaip visuomenė reaguos į radikalius pokyčius, sprendžiant smurto šeimoje problemą, nes daugelį metų ji buvo laikoma privačiu tos šeimos reikalu, o smurtą patiriančios moterys su vaikais priverstos bėgti iš savo namų ir ieškoti saugaus prieglobsčio.

Beje,  nuo lapkričio 25 dienos, kai minima tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena, pasaulyje startuoja 16 aktyvumo dienų prieš šią problemą.