Įsivaizdavimas – vienas iš saviugdos metodų, leidžiančių vaikui tapti tuo, kuo tik panorės. Todėl pagautos smalsumo vaikų dienos centro vadovės nusprendė patikrinti ar lakia vaizduote pasižymi centrą lankantys vaikai, bei vaikų bibliotekos mažieji skaitytojai.

Vaikams išsidalinus į dvi komandas, juos aplankė vaizduotė. Balta baltutėlė su pilnu krepšeliu įvairiausių daiktų. Kol neprasidėjo įtemptas mūšis vaikai prasimankštino. Atėję po viena ir iš krepšelio ištraukę patinkantį daiktą turėjo papuošti vaizduotę ir papasakoti kur tas daiktas vaizduotę nukelia. Pasipuošus margom gėlėm popietės vedėja trumpam atsidūrė Havajuose ir kartu su tenykščiais sušoko pilvo šokį. Ant scenos užlipus kitam vaikui ir iš stebuklingo krepšio ištraukus nauja daiktą – peruką, vaizduotė pasinėrė į jūros gelmes ir tapusi undine šokinėjo per bangas…Vaikai noriai įsitraukė į linksmą žaidimą ir su kiekvienu daiktu vis aktyviau fantazavo.

Prasidėjus žūtbūtiniam mūšiui komandos sugalvojo pavadinimus vieni tapo „Fantaziukais“, o kiti „Vaizduotės riteriais“. Kiekvienas tūrėjo galimybę ne tik pafantazuoti, bet ir tapti kuo tikriausiu aktorium. Gavę kortelę, kurioje kas nors nupiešta, per kuo trumpesnį laiką komandos narys turėjo pavaizduoti, kad kiti atspėtų. Tad Gargždų vaikų bibliotekos salė virto zoologijos sodu po kurį vaikščiojo žirafa ir tigras. Labai nelengva užduotis kliuvo mažesniems šventės dalyviams, nes reikėjo vaizduoti akinius ar net kojines. Komandos kapitonai gavo atsakingą užduotį užrištom akim atspėti kokį daiktą laiko rankose. Buvo nuspręsta, kad abiejų komandų kapitonai pasižymi ekstrasensiškais sugebėjimais, nes suklydo tik po vieną kartą.

Pagauti azarto mažieji niekaip negalėjo sustoti fantazavę ir net nepastebėjo, kaip tyliai iš salės pranyko vaizduotė…

[Įjungti skaidrių rodymą]