Š. m. balandžio 8 d. Šilutės dienos paslaugų centre buvo organizuotas Žemaitijos regiono socialinių įstaigų vadovų ir neįgalių klientų susitikimas. Vadovai diskutavo tema ,,Vadovavimo strategijos pasirinkimas įstaigoje“. Socialiniai darbuotojai ir lankytojai aplankė Rusnę, pamatė žiemos sukeltą potvynį, visiems didelį įspūdį paliko neaprėpiami plotai, keliai apsemti vandens. Grįžę į Šilutės socialinių paslaugų centro patalpas ekskursijos dalyviai buvo pakviesti bendram kūrybiniam darbui „Pamario ledonešis“. Lankytojai iš skirtingų centrų burtų keliu buvo sugrupuoti poromis ir Rusnėje regėti vaizdai perkelti į popieriaus lapą. Su entuziazmu ir gera nuotaika sukurta mozaika papuošė centro patalpų sienas. Po konkurso dalyviai gėrė arbatą, šnekučiavosi, linksminosi diskotekoje.

Mūsų centro lankytojai Vilma ir Kęstutis, socialinė darbuotoja Inga bei direktorė Aistė džiaugėsi galimybe pasigrožėti pamario krašto gamtovaizdžiu ir sudalyvauti tapybos konkurse.

[Įjungti skaidrių rodymą]

 

Š. m. kovo 22 d. Dienos veiklos centre Kretingoje buvo organizuojamas renginys “Žydėjimas”, siekiant lavinti neįgalaus jaunimo meninius gebėjimus mokantis dekupažo. Iki renginio visi partneriai (Gargždų, Kretingos, Šilutės, Panevėžio, Priekulės) gavo užduotį – namų darbus: pagal duotus parametrus dekupažo būdu dekoruoti faneros plokštę. Kiekvieno centro lankytojai kūrė savo dėlionės dalį, savaip atskleisdami žydėjimo temą. Lankytojams tai buvo puiki galimybė įsigilinti į dekupažo technikos subtilybes, o socialinei darbuotojai – Ingai Lukšienei, patobulinti žinias šioje srityje. Galutinis tikslas – bendras dekupažo darbas “Žydėjimas” buvo įvykdytas susitikimo metu, kada atskiros dėlionės dalys buvo sujungtos į vieną. Renginio dalyvių laukė dar viena užduotis – dekupažuoti vidurinę, trūkstamą dėlionės dalį. Mūsų centrą atstovavo Ilona ir Irmantas, lydimi vyriausios socialinės darbuotojos Vilmos Bružienės ir socialinės darbuotojos Ingos Lukšienės. Neįgalūs jaunuoliai veikloje dalyvavo labai noriai ir aktyviai, greitai susirado draugų, darbuotojai pasidalino meninėmis gudrybėmis. Renginys išsiskyrė malonia kamerine aplinka, galimybe į kūrybą pažvelgti kaip į vieną iš terapijos ir relaksacijos formų.

[Įjungti skaidrių rodymą]

 

Trečiadienį “Gargždų socialinių paslaugų centre” prasidėjo Velykinė mugė. Kiekvienas, atėjęs pasidžiaugti originaliais darbais, buvo vaišinamas naminiu varškės sūriu su medumi. O ir išėjo ne tuščiomis – kas veltinę sagę, auskarus ar karolius, kas molinių lėkštučių, įspūdingo dydžio pintų gėlių ar lino siūlais dekoruotų velykinių kiaušinių įsigijęs. Mugėje apsilankė ir Savivaldybės administracijos darbuotojai – direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Socialinės paramos, Vaiko teisių apsaugos, kitų skyrių atstovai.

“Gargždų socialinių paslaugų centre” Velykinės ir Kalėdinės mugės jau tapo tradicija. Nors vieną kartą čia apsilankęs tampi nuolatiniu svečiu. Eidamas žinai, kad rasi originalių, įspūdingų rankdarbių. Net nepagalvotum, kad juos sukūrė ir negalią turintys žmonės. Pasiruošti Velykinei mugei centro lankytojams padėjo visų darbinių veiklų organizatoriai – dailės, vytelių pynimo, keramikos, rankdarbių, veltinių ir siuvimo klasių vadovai ir jų padėjėjai. „Senjorai nedalyvauja klasių veikloje, tačiau du kartus per metus organizuojamoms mugėms aktyviai ruošiasi savarankiškai. Ypač – guvesnės ir stipresnės sveikatos močiutės. Jos negaili jėgų ir primezga, vąšeliu prineria nemažai gražių darbelių“, – sakė centro socialinė darbuotoja Živilė Jurgutienė. Velykinei mugei rankdarbiai buvo pagaminti per pirmuosius tris šių metų mėnesius, mat žiemą vykusioje Kalėdinėje mugėje juos tiesiog išgraibstė. Surinktos kuklios lėšos skiriamos centro lankytojų kelionei, kuri tradiciškai organizuojama kiekvieną vasarą. „Pernai lankėmės Latvijoje Rundalės rūmuose ir Tervetės gamtos parke. Kelionei dalį lėšų skyrė nuolatinis mūsų rėmėjas UAB „Mars Lietuva“. Šiemet kol kas neaišku, kur vyksime, tačiau tikimės net ir esant sunkmečiui tradicijų nelaužyti“, – sakė su neįgaliais žmonėmis dirbanti moteris. Už dalį surinktų lėšų taip pat perkamos nepigios medžiagos naujiems darbams.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė akcentavo, kad centro mugės – itin graži ir sveikintina iniciatyva: „Šaunūs centro darbuotojai, kad nepritrūksta jėgų, laiko ir noro įgyvendinti jau ne pirmus metus gyvuojančią idėją rengti ne tik Velykines, bet ir Kalėdines muges. Tapo įprasta laukti šių gražių renginių. Kartais sunku patikėti, kad turėdami išties rimtų sveikatos problemų žmonės su negalia sukuria tokius mielus darbus. O juk tam prireikia didelių pastangų. Ne kiekvienas sveikas žmogus sugebėtų nuvelti papuošalą ar iš tualetinio popieriaus pagaminti tvirtą pieštukinę“, – kalbėjo iš Velykinės mugės su linu dekoruotais margučiais, siūtais viščiukais bei originalia rankų darbo pieštukine sugrįžusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

[Įjungti skaidrių rodymą]

 

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Ratkienė

Parengta pagal:

Praėjusiais metais Klaipėdos rajone gyvenančios 5 šeimos įsivaikino 6 vaikus. O šiemet – jau vieną. Per dešimtmetį pernai daugiausia vaikų rado tėvišką šilumą svetimose šeimose. Praėjusiais metais Lietuvoje 103 lietuvių šeimos įsivaikino 110 vaikų. Per porą dešimtmečių pasikeitė šeimos, norinčios įvaikinti vaikus: jos motyvuotos, tvirtai apsisprendusios, materialiai ir moraliai tvirtos.

Rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Šaulytės teigimu, pernai viena šeima įsivaikino du vaikus, o viena – vaiką iš mūsų rajono. Šiemet jau įvaikintas vienas rajone gyvenantis vaikas, taip pat viena mūsų rajono šeima jau įsivaikino vieną. „Dvi rajono šeimos yra gavusios pasiūlymą dėl įvaikinimo ir šiuo metu baigia paruošti pareiškimus teismui“, – pasakojo vedėja.

Pasak jos, rajono gyventojai, nusprendusieji tapti įtėviais arba globėjais, turi galimybę save įvertinti lankydami PRIDE mokymus Gargždų socialinių paslaugų centre. Jiems nereikia važiuoti mokytis į kitą miestą ar rajoną. „Pagal dabartinius reikalavimus nuo 2008 metų kiekviena šeima turi gauti specialistų įvertinimą apie jų tinkamumą būti įtėviais arba globėjais. Šie mokymai Lietuvoje pradėti organizuoti 2009 m. dalyvaujant 23 socialiniams partneriams, iš kurių vienas – Gargždų socialinių paslaugų centras“, – kalbėjo I. Šaulytė.

Į klausimą, ar per 20 metų labai pasikeitusios šeimos, kurios apsisprendžia įsivaikinti, I. Šaulytė atsakė: „Šeimos, su kuriomis man teko bendrauti dėl šio klausimo, tenka pripažinti, kad yra motyvuotos, tvirtai apsisprendusios, materialiai ir moraliai tvirtos. Su vienais bendraujame rečiau, su kitais dažniau. Reikia pridurti, jog per pastaruosius trejus metus šeimos pradėjo atviriau kalbėti apie įvaikintąjį ne tik su savo artimaisiais, draugais, bet ir renka biologinės šeimos istoriją, nes anksčiau ar vėliau papasakos apie tai vaikui.“

Ji taip pat pasakojo apie rajone susibūrusių įtėvių savipagalbos grupę. I. Šaulytė sakė dalyvavusi jų susirinkime. „Į susitikimus įtėviai atvyksta su vaikais, čia būna smagaus šurmulio ir jaudulio, – kalbėjo ji. – Įtėviai dalijasi patirtimi, pasakoja, kaip jiems sekasi. Jie glaudžiai bendrauja su Gargždų socialinių paslaugų centru, kuriame dirba psichologė bei kiti darbuotojai.“

Pasiteiravus, ar ilgai užtrunka įvaikinimo procesas, I. Šaulytė atsakė: „Mokymai, šeimos įrašymas į sąrašus, pasiūlymo gavimas, susipažinimas su vaiku, kontakto užmezgimas ir apsisprendimas, bylos teismui paruošimas, jos nagrinėjimo datos paskyrimas užtrunka apie pusmetį, įskaitant ir sprendimo įsiteisėjimo laiką.“

Ji pasidžiaugė rajono apylinkės teismo teisėjais, kurie, nepaisydami didelių darbo krūvių, įvaikinimo byloms skiria išskirtinį dėmesį ir jas nagrinėja skubos tvarka.

2009 m. Lietuvoje 103 lietuvių šeimos įsivaikino 110 vaikų, iš jų 7 – po du. Vilniaus mieste – 4, Klaipėdos rajone, Klaipėdos mieste, Kauno rajone – po vieną šeimą.

Iš 103 šeimų 14 turėjo savo biologinius vaikus, 8 šeimos jau augino įvaikintus vaikus.

Virginija LAPIENĖ