Trečiadienį, balandžio 27 dieną, Gargždų socialinių paslaugų centre vyko Atvelykio šventė, taip pat vadinama Mažosiomis Velykėlėmis arba Vaikų Velykomis. Saulutei glostant veidelius ir bučiuojant nosytes, besiskleidžiant pirmiesiems medžių pumpurams centro kiemelyje buvo ridenami margučiai, šurmuliavo būrys centro lankytojų, jų artimųjų bei darbuotojų, o svarbiausia – medinėmis klumpėmis kaukšėdama ir spalvotų kiaušinų bei saldainių krepšiu nešina, straksinčių kiškučių lydima pasirodė Velykų bobutė.
Visų pirma susirinkusieji gavo popierinį pakabutį – margutį, kurio spalva reiškė priklausymą vienai ar kitai komandai. Iš viso buvo sudarytos trys komandos, turėję atlikti įvairiausias užduotis. Pirmoji užduotis – komandų pavadinimų rinkimas, praėjo labai greitai ir šauniai. Velykų šventei artimus savo komandų pavadinimus berinkdami susirinkusieji smagiai juokėsi ir spinduliavo gerą nuotaiką. Na, o vėliau ko tik nebuvo – Velykė ir jos kiškučiai pramogų ir žaidimų tikrai nepagailėjo. Ir simbolius, kuriais kiaušinius anksčiau žmonės gražindavo, atspėti siūlė, ir baltą balionėlį kaip Velykų margutį papuošti reikėjo, gražiausią margutį rinkti ir judrias užduotis atlikti komandos skubėjo… Varžytis norinčių tikrai atsirado – net ir linksmajai bobutei ilgai raginti nereikėjo. Ypač šauniai mažieji pasirodė – kone visus senovinius simbolius ir jų reikšmę žinojo. Tačiau ir kiti nenusileido – iš visų jėgų stengėsi, o kam prasčiau sekėsi – gerosios darbuotojos į pagalbą skubėjo. Velykų bobutė skolinga pastangas parodžiusiems tikrai neliko – dosniai skanius saldainius ir dailiausius margučius kartu su kiškučiais dalino ir visus smagiai leisti laiką skatino. O vėliau ir skaniu pyragu ir kitomis vaišėmis apdovanojo.
Labai linksmai Atvelykį Socialinių paslaugų centras paminėjo – šventės pabaigoje narsiausieji margučių ridenimo varžybose rungėsi ir stengėsi nugalėti – juk kokios Velykos be svarbiausių šios šventės atributų. Tikėkimės, kad šaunioji Velykų bobutė ir kitais metais atskubės į centrą – jos laukiančių ten niekada netrūksta. O jei kartais ir pamirštų – tikime, jog puriauodegiai kiškučiai jai šią malonią pareigą primins ir už rankytės atves, o gal ir skanių saldainiukų į pintą krepšelį prikraus bei margučių lauktuvėms nepagailės. Taigi, lauksime kitų Mažųjų Velykėlių – tokių pat šaunių, tokių pat nuotaikingų ir be galo linksmų. O belaukdami kiaušinius marginsim ir treniruosimės – kas žino, gal kitą kartą ir mūsų margutis pačiu stipriausiu ir pačiu gražiausiu taps?
Ilona Vitkauskaitė
Patiko? Pasidalink su draugais:
.
.
Palikte komentarą