Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį Vasario 21 dieną į Gargždų socialinių paslaugų centro kiemelį gausiai susirinko visokiausių persirengėlių – žydų, čigonų, nematytų gyvių bei žiemos ir pavasario simboliai – Lašininis ir Kanapinis.

Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Todėl Lašininis kovodamas už žiemą ir tinginystę visus bandė papirkti vaišindamas lašinio bryzu, bet Kanapinis pasirodė esąs sumanesnis. Jis surengė kovą, kurioje nugalėjo storalūpį Lašininį. Jo pergalę vainikavo Morės sudeginimas, nes tikima, kad su ja sudegs visas blogis ir greičiau ateis pavasaris.

Nuo seno manoma, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Taigi Kanapinis per Užgavėnių šventę visus susirinkusius vaišino tradiciniais mieliniais blynais, kvietė ne tik valgyti, bet šokti ir dainuoti, linksmintis prieš 7 savaičių trunkančią Gavėnią.

Žiema išvaryta, belieka laukti pirmųjų pavasario pranašų ir Šv. Velykų.

[Įjungti skaidrių rodymą]