Velykos – didelė ir graži pavasario šventė. Su šia švente susiję daugybė lietuvių  liaudies papročių ir tradicijų: verbų rišimas, ugnies ir vandens šventinimas, kiaušinių dažymas ir marginimas, jų  ridinėjimas, lalavimas, įvairūs spėjimai ir būrimai.

Gražų velykinių švenčių ciklą vainikuoja mažosios Velykos (Atvelykis) arba Vaikų Velykikės. Atvelykis „panašus į upelį, kuris ištryškęs iš Velykų šaltinio ima šakotis, kad pasiektų, atgaivintų ir atnaujintų kiekvieną, taip pat ir tą, kuris negali įtikėti nepamatęs.”

Vykdant projektą „Kartu mes galime nuveikti daug“ vaikams buvo suorganizuota Atvelykio šventė „Mažosios Velykos“. Pagrindinis Velykų šventės simbolis – margutis. Jis per Velykas įgauna magiškų galių, kurios slypi ornamentuose, spalvose. Apsilankius Velykų bobutei Zoselei vaikų rankose paprasčiausi kiaušiniai virto mažais meno kūriniais. Vaikai su begaline nuostaba stebėjo kaip jų parneštos iš parko žolytės ir gėlytės magiškai įsiamžina kiaušinio lukšte. Šventės svečias – Velykų bobutė vaikus supažindino su lietuvių liaudies kiaušinio marginimo technika – vašku. Virtuvėlėje pakvipus medumi, mažieji negalėjo atitraukti akių nuo pagaliuko, kuris priverčia kiaušinį pražysti neregėtom gėlėm ar apipina jį šakelėm, išmargina taškeliais.

Antroji šventės dalis vyko užimtumo salėje, kuomet vaikams pasidalinus į  dvi komandas Velykų bobutė smalsavo, ar vaikai žino, ką reiškia margučių spalvos, ornamentai. Kūrybinių užduotėlių metu komandos moderniai margino kiaušinį ir aiškino jo simboliką, statė margučio dėlionę. Šventės metu buvo išrinktas toliausiai nuriedėjęs margutis, o jo savininkas apdovanotas saldžiu prizu. Mažieji centro lankytojai išsirinko ir stipriausio kiaušinio savininką. Šventę apvainikavo vaišių stalas, prie kurio vaikai linksmai aptarinėjo patirtus  įspūdžius. Namo vaikai išsinešė gerą nuotaiką ir šaunius įspūdžius.

[Įjungti skaidrių rodymą]